Tikroji Pupio istorija, dar gražesnė.

Pupį įsigyjau kuomet dirbau šunų prieglaudoje,tai buvo nuostabi patirtis kuri truko 5 mėnesiui ir tik dabar galiu šią patirtį įvertinti. Visada norėjau prisilieti prie šunų gyvenimo, suteikti jiems laimės, džiaugsmo ir tiesiog būti šalia, nes šunys mano galva nuostabūs padarai. Bet pradėjus dirbti aš niekada neturėjau tikros patirties, niekada neturėjau šuns, niekada išties nežinojau kokie jie yra. Bijodavau didesnių šunų ir mane gasdino jų lojimas.

Sužinojus jog prieglauda ieško darbuotojo aš kaip mat leidausi į avantiūrą, nors turiu kitą specialybę, tačiau tiesiog tuo metu ieškojau savęs, mano gyvenime vyko perversmai. Ir aš neturėjau geriausio draugo, iš dalies todėl, jog išties išsiskyrė keliai su man artimu ir brangiu žmogumi apie kurį visda užsimenu savo tinklaraštyje ir pasirodo jis tas užuominas žino, skaito ir supranta. Nukrypau nuo temos. Tačiau pratesiu ją.

Supratau, jog patys stebuklingiausi dalykai mūsų gyvenime atsitinka stebuklingai, savo straipsnyje aš jau rašiau apie Pupį ir mūsų nuostabią pradžią. Beje jei teko matyti filmą „Šuns tikslas“ , arba „Nepaprasts Enzo gyvenimas“, suprasite ką noriu pasakyti. Pupį aš pasirinkau stebuklingai, tiesiog aš jaučiau, jog tai yra mano šuo, iš aš buva tikra, jog neklydau. Ir tik po metų su Pupiu aš išties sužinojau kokią įpatinga mūsų draugystė.

Pupis lyg man visada kažką priminė, lyg jis jau žinotų ką daryti, lyg mudu būtume tokie artimi, kad jis visada žino kada būti šalia. Per daug nesukau sau galvos ir mes su Pupiu leidomės į nepaprastą kelionę. Mes savaitėmis gyvenome baidarių ritmu vieni miškuose. Stovyklavome, keliavome po lietuvos miestelius, vykome į užsienį. Ir visur ir visada buvome kartu, taip žinojau jog turiu geriausia draugą.

Ir visai netikėtai po metų tuo pačiu metu, kaip ir Pupis atsirado mano namuose, mano keliai susitiko su žmogumi, kuris ir įkvėpė rašyti šį tinklaraštį. Aš sužinojau patį nuraučiausią dalyką savo gyvenime. Tas žmogus ir meldėsi tam, jog aš turėčiau kažką artimo man. Na o Pupis jį sutikęs iškart suprato, jog tai žmogus, kurio dėka Pupis turi namus. Dabar jie abu geriausi draugai. Net aš lieku ne prie chebros. Tačiau tai labai miela, gražu ir išties stebuklinga.

Ir pabaigai, ačiū tau žmogau už įkvėpimą gyvenimui , tavo Drakonų maistas

Dalintis: